Žiūrite į milžinišką, pelėsiais ir kerpėm apaugusią (šis žodžių junginys patraukliai skamba nebent literatūroje – tikrai ne remonto ir statybos praktikoje) betoninę sieną ir nežinote, kokių veiksmų imtis, jog ši vėl atgautų savo pradinę išvaizdą ir būti tinkama tolimesniam apdirbimui (tai gali būti šiltinimas putomis, dažymas, dengimas įvairiomis apdailos medžiagomis ir panašiai)? Jūsų išsigelbėjimas – smėliavimas. Tai – nepakeičiama technologija, kai prireikia nuvalyti kokį nors paviršių nuo nepageidautinų paviršiuje esančių medžiagų, gadinančių ne tik estetinę išvaizdą, bet neretai trukdančių ir praktinės funkcijos atlikimui. Skubame aptarti keletą klausimų, tikriausiai jau kirbančių jūsų galvoje: kaip, kas ir nuo ko valoma?
Smėliavimas – tai paviršių valymas oro srove bei smėliu (ar kita abrazyvinių dalelių turinčia medžiaga). Metodo esmė paprasta: kompresoriaus pučiamos smėlio dalelės, turinčios aštrius kampus, tiesiog nutarkuoja savo kelyje pasitaikančius nešvarumus. Srovės stiprumas bei dalelių dydis yra parenkami atsižvelgiant į esančius nešvarumus bei paviršiaus ypatybes. Smėliavimas gali būti atliekamas šlapiuoju arba sausuoju būdu: pirmasis nepamainomas patalpų viduje, kai siekiama apsieiti su kuo mažesniu kiekiu dulkių, o antrasis – labai dulkėtas, tad atliekamas lauke ar tam specialiai pritaikytoje patalpoje.
Smėliavimo metodu galima nuvalyti daug ką: mediena, plytos, betonas, pastatų fasadai, keramikiniai ir metaliniai paviršiai (ši technologija taikoma laivų, tiltų, automobilių ir kitose srityse), netgi stiklas ir plastikas. Norint, jog smėliavimas atneštų laukiamą naudą, o ne pridarytų žalos, reikia skirti didelį dėmesį valomo paviršiaus ypatybių analizei ir, atsižvelgus į tai, parinkti reikiamą srovės stiprumą, abrazyvinių dalelių rūšų bei dydį. Šis aspektas profesionalams atrodo savaime suprantamas, tačiau neretai šiuo darbu užsiima savamoksliai, pirmą kartą rankose laikantys smėliavimo skirtą kompresorių. Būtent pastarieji privalo atidžiai įsigilinti į atlikimo specifiką bei, savaime suprantama, saugą darbo metu (sužaloti gali tiek didele jėga pučiamas smėlis, tiek nešvarumai).
Kokie nešvarumai pasiduoda aštriai smėlio srovei? Galima sakyti visi, kurie nusėda ant minėtų paviršių: įsisenėjęs purvas bei suodžiai, degėsiai, apnašos, rūdys, seni dažai ar net grybeliai bei kiti panašūs mikroorganizmai. Smėliavimo metodu greitai ir efektyviai nuvalomi net labiausiai užteršti, didelio ploto objektai.
