Siekiant sumažinti nelaimingų atsitikimų skaičių darbo vietoje, būtina skirti daugiau dėmesio darbo saugai. Statistika rodo, kad vis daugiau bendrovių investuoja į saugos instruktažus, rūpinasi kolektyvinėmis ir asmeninės saugos priemonėmis. Nors minėtieji rodikliai džiugina savo augimu, vis dėlto nemaža dalis darbdavių vis dar mano, kad darbo sauga nereikalauja nei išskirtinio dėmesio, nei atsakomybės.
Darbuotojų sauga ir sveikata – tai įvairios prevencinės priemonės, kuriomis siekiama pasirūpinti darbuotojų gerove, fizine ir psichine sveikata, darbingumu ir motyvacija. Paprastai darbo sauga apibrėžiama kaip visos prevencinės priemonės, leidžiančios apsaugoti darbuotoją nuo galimų profesinių ligų ir maksimaliai sumažinančios profesinę riziką. Įstatymai numato, kad kiekvienas darbdavys, nesvarbu kokio dydžio bendrovę jis valdytų, turi pasirūpinti dirbančių asmenų sauga ir sveikata. Tinkamai vykdomi darbo saugos darbai sumažina nelaimingų atsitikimų darbovietėje skaičių, padeda įgyvendinti darbuotojų poreikius ir apibrėžia konkrečių pareigų saugos standartus, t. y. darbuotojui skiriamos tik jo sveikatą ir gebėjimus atitinkančios darbinės užduotys, kurių atlikimui suteikiamos visos būtinos saugos priemonės. Specialistai primena, kad jei darbuotojui skiriama veikla kelia pavojų jo sveikatai ar gyvybei, darbuotojas nėra apmokytas minėtosios veiklos atlikimui arba jam nesuteikiamos būtinos apsaugos priemonės, asmuo gali atsisakyti vykdyti vadovo užduotis.
Atlikti tyrimai rodo, kad didžiausi nelaimingų atsitikimų skaičiai siejami su statybų aikštelėse vykdomais darbais. Čia fiksuojami itin dideli kritimo ir paslydimo rodikliai. Be to, daug nelaimių įvyksta ir dirbant su potencialiai pavojingais įrenginiais. Tiesa, darbo saugos ekspertai ragina neapsigauti – nors minėtoji statistika siejama su fiziniu darbu, negalima paneigti ir darbo saugos reikalavimų asmenims, dirbantiems kompiuteriu ir atliekantiems protinių žinių reikalaujančias užduotis.
Darbo sauga numato, kad kiekvienam darbuotojui turi būti skirta ergonomiška, saugi ir individualius darbuotojo poreikius atitinkanti darbo vieta. Be to, asmuo turi dirbti tik su saugiomis ir techniškai tvarkingomis darbo priemonėmis. Siekiant sumažinti profesinę riziką, darbuotojas privalo reguliariai tikrintis sveikatą. Beje, sveikatos patikra vykdoma darbo metu. Jei darbuotojas atsisako pasitikrinti sveikatą, tai traktuojama kaip šiurkštus darbo santykių pažeidimas. Jei darbuotojas nėra sulaukęs pilnametystės, sveikatą jis turi pasitikrinti prieš pradėdamas dirbti ir turi lankytis pas medikus kasmet iki sulauks pilnametystės. Pilnametis darbuotojas sveikatą turi tikrinti prieš įsidarbindamas, vėliau – tikrinti ją reguliariai, laikantis darbuotojų sveikatos patikros plano, kuris yra nustatomas kiekvienoje bendrovėje.
