Žemyninis taipanas – aspidinių (Elapidae) šeimos gyvačių rūšis, priklausanti taipanų (Oxyuranus) genčiai. Paplitusi centrinėse Australijos srityse, ypač Eiro ežero regione. Laikoma nuodingiausia gyvate pasaulyje.
Žemyninis taipanas yra ~1,8 m ilgio, nors atskiri individai gali užaugti iki 2,5 m. Kūnas žiemą tamsios spalvos, su rudais, žalzganais atspalviais, o vasarą geltonas su juodais žvyneliais. Kūno spalvą keičia, kad palengvintų termoreguliaciją.
Maitinasi graužikais, kitais smulkiais žinduoliais, paukščiais. Auką žudo vienu įkirtimu, vėliau palaukia, kol ši žus, ir grįžta jos praryti. Deda 1-12 kiaušinius į apleistus gyvūnų urvus. Jaunikliai išsirita per 2 mėnesius. Gyvatė baikšti ir suerzinta yra linkusi pasitraukti, o ne pulti.
Žemyninio taipano nuodai sudaryti iš labai stipraus neurotoksino taipoksino ir proteazės enzimų. Vienu įkirtimu gyvatė suleidžia vidutiniškai 44 mg nuodų. Vidutinė mirtina dozė pelei yra 30 μg/kg. Žmonės nuo šios gyvatės praktiškai nenukenčia, be to, yra sukurti veiksmingi priešnuodžiai.
