[B]aravykas tikrinis – tai vertingiausias, gausiai paplitęs ir grybautojų labai mėgstamas grybas.
Kepurėlė jauno grybo būna pusrutuliška, senesnio išsiplėtusi, drėgname ore lipšni, kiek gleivėta 5 – 25 (35) cm skersmens, nuo šviesiai pilkos iki tamsiai rudos spalvos.
Vamzdeliai jaunų vaisiakūnių balti, senesnių gelsvi, senų žalsvai gelsvi, 1,5 – 4 cm ilgio. Kotas jaunų baravykų trumpas, storas, beveik kiaušinio pavidalo, vėliau išauga 8 – 16 cm ilgio ir 4 – 6 cm skersmens. Jo spalva – nuo pilkai baltos iki pilkai rudos, paviršius išraizgytas baltų gyslelių tinklu.
Trama balta, kieta, senesnių grybų minkšta, po luobele rausvai ruda, malonaus kvapo ir skonio.
Sporos masėje gelsvai rudos.
Auga nuo birželio iki lapkričio mėn. įvairiuose miškuose po pušimis, eglėmis, ąžuolais, beržais. Gausiausiai baravykai auga rugpjūčio antroje ir rugsėjo pirmoje pusėje. Vasarą augantieji baravykai labai kirmija. Pagal augimvietes baravykai skirstomi į pušynų, beržynų ir ąžuolynų. Baravykingiausia pietrytinė Lietuvos dalis, Varėnos miškai.
Maistui vartojami šviežūs, marinuoti, džiovinti, sūdyti, šaldyti, miltų ir sulčių pavidalu. Pirmos kategorijos.
Baravykas tikrinis, baravykas, šilabudė, storkotis, Boletus edulis, Gemeiner Steinpilz, Cèpe de Bordeaux, Белый гриб
