Didžiausi pasaulio briliantai

    10. „Tūkstantmečio žvaigždė“ (The Millennium Star)
Svoris 203,04 karatų (40,608 g)
„Tūkstantmečio žvaigždė“ yra mėlynasis nepriekaištingos kriaušės formos tobulai nušlifuotas (54 briaunos) briliantas. Tai 10-asis didžiausias briliantas pasaulyje, sveriantis 203,04 karatų. Dar neapdirbtas deimantas svėrė 777 karatus. Jis buvo rastas 1990 metais Zairo Mbuži Majio rajone (Kongo Demokratinė respublika). Mėnesius buvo studijuojama ir planuojama kaip šį brangakmenį nušlifuoti ir nuspręsta padalinti neapdirbtą deimantą į tris dalis. „Tūkstantmečio žvaigždė“ yra didžiausioji dalis. Jos šlifavimas truko virš trijų metų. Buvo pagaminta apie 100 plastmasinių neapdirbto originalo modelių ir beveik visi jie buvo panaudoti, bandant išsiaiškinti kaip geriausia poliruoti akmenį, kad išlaikant kuo didesnį svorį išreikšti nepaprastą jo grožį. Brilianto vertė laikoma paslaptyje, tačiau jis buvo apdraustas 100 milijonų anglų svarų, manoma, kad tai ir yra tikroji jo vertės išraiška. Jis priklauso De Beers kompanijai ir kartais yra eksponuojamas.

 

   9. „Raudonasis Kryžius“ (The Red Cross)
Svoris 205,07 karatų (41,014 g)
„Raudonasis Kryžius“ yra skaisčiai geltonas pagalvėlės formos briliantas, sveriantis 205,07 karatų. Neapdirbtas akmuo svėrė 375 karatus. Jis buvo rastas 1901 metais Kimberly kasyklose (Pietų Afrika). De Beers (tarptautinė korporacija, užsiimanti deimantų gavyba, pirkimu, pardavimu, apdirbimų bei sintetinių deimantų gamyba) „Raudonąjį kryžių“ padovanojo 1918 metais Londone vykusiam Raudonojo Kryžiaus ir Šv. Jono ordino meno aukcionui. Reta šio brilianto ypatybė tai, kad jo pagrinde aiškiai matoma kryžiaus forma.

 

  8. „De Beers“ (The De Beers)
Svoris 234,65 karatų (46,93 g)
„De Beers“ deimantas buvo rastas Kimberly kasyklose 1888 metais. Neapdirbtas akmuo svėrė 428,50 karatų. Iš ekspozicijos Paryžiuje „De Beers“ nupirko Patialos miesto (Indija) maharadža. 1928 metais pristatytas ceremonialinis Patialos Vėrinys. Vėrinį puošė 2930 briliantų, kurie svėrė apytiksliai 962,25 karatų. Šiandien „De Beers“ brilianto ir Patialos vėrinio vieta nežinoma.

 

 

   7. „Jubiliejus“ (The Jubilee)
Svoris 245,35 karatų (49,07 g)
„Jubiliejus“ yra bespalvis pagalvėlės formos briliantas, sveriantis 245,35 karatų. Neapdirbtas akmuo svėrė 650,80 karatų. Buvo rastas 1895 metais Jagersfontein’o kasyklose (Pietų Afrika). Šis išskirtinio grynumo ir dydžio briliantas buvo skirtas Karalienės Viktorijos deimantiniam jubiliejui (60-ąjai jos karūnavimo sukakčiai) pažymėti. Briliantas puošia sagę, primenančią šešiakampę žvaigždę ar stilizuotą vėžlį. Šio kūrinio vertė nežinoma.

 

 


  
6. „Šimtmetis“ (The Centenary)
Svoris 273,85 karatų (54.77 g)
„Šimtmetis“ yra šeštasis didžiausias briliantas pasaulyje, jis sveria 273,85 karatų. 1986 metais rastas Premier kasyklose (Pietų Afrikoje). Neapdirbtas deimantas svėrė 599 karatus. „Šimtmetis“ pirmasis briliantas nušlifuotas net 247 briaunomis. Pavadinimas skirtas kompanijos De Beers gyvavimo šimtmečiui pažymėti. „Šimtmečio“ tikroji vertė nežinoma, bet briliantas 1991 metais buvo apdraustas 100 milijonų dolerių. Kalbama, kad kompanija DeBeers pardavė briliantą, tačiau dabartinio jo savininko neskelbia.

 

  5. Grisogono dvasia (The Spirit of de Grisogono)
Svoris 312,24 (62,448 g)
Briliantas „Grisogono dvasia“, sveriantis 312,24 karatų, yra didžiausias juodasis briliantas pasaulyje. Neapdirbtas akmuo svėrė 587 karatus ir buvo iškastas prieš kelis dešimtmečius Centrinės Afrikos Respublikos vakaruose. Šis retas juodasis briliantas kartu su 702 skaidriais briliantais įstatytas į balto aukso žiedą. Šiandieninė jo vertė ir savininkas nežinomi.

 

 


  
4. „Kulinanas II“ arba „Mažoji Afrikos žvaigždė“ (The Cullinan II – aka Lesser Star of Africa)
Svoris 317,40 karatų (63,48 g)
1905 metais Pietų Afrikos Respublikoje rastas pats stambiausias deimantas žemėje pavadintas „Kulinanu“, jo svoris siekė 3106 karatus. Greitai jis buvo suskaldytas. „Mažoji Afrikos žvaigždė“ yra antroji pagal dydį deimanto dalis. Tai mėlynas 317,40 karatų pagalvėlės formos briliantas. Jį galima dėvėti kaip sagę vieną arba kartu su „Kulinanu I“, nes yra dvi mažytės platinos kilputes šonuose. Tačiau dažniausiai jis puošia Imperatoriškąją Didžiosios Britanijos karūną. Šiandien „Kulinanas II“ vertinamas 200 milijonų dolerių.

     3. „Neprilygstamasis“ (The Incomparable)
Svoris 407,48 karatų (81,496 g)
1980 metais mergaitė žaisdama iš senų kasyklų sąvartynų sustumtų akmenų krūvoje rado deimantą. Kongo Demokratinėje Respublikoje (anksčiau Zairas). Ji atidavė grublėtą akmenį dėdei, šis pardavė vietiniams Afrikos deimantų pirkliams. Neapdirbtas akmuo svėrė 890 karatų. Šlifavimo planavimas truko ketverius metus. Buvo iškilusi dilema – ar šlifuoti akmenį taip, kad jis būtų didesnis už „Kulinaną I“, bet nebūtų išskirtinis, ar pasirinkti tobulą šlifavimą ir naują dizainą, bet nukentės brilianto svoris. Buvo pasirinktas pastarasis variantas. Taip gimė „Neprilygstamasis“, sveriantis 407,48 karatų. Tai yra trečias didžiausias briliantas pasaulyje.

    2. „Kulinanas I“ arba „Didžioji Afrikos žvaigždė“ (The Cullinan I – aka the Star of Africa)
Svoris 530,20 karatų (106,04 g)
Praėjus vos trims metams nuo Premier kasyklos (Pietų Afrikos Respublika) atidarymo, atsitiktinai buvo aptiktas įspūdingas deimantas. 1905 metų sausio 26-ąją vienas iš darbuotojų, Frederikas Welsas, eidamas kasyklos tuneliu žvilgtelėjo aukštyn ir pamatė didelį stiklą. Ištyrus jį, paaiškėjo, jog tai deimantas, sveriantis 3106 karatus. Deimantas pavadintas sero Tomo Kulinano garbei, kuris buvo Premier kasyklos atradėjas ir savininkas. Kaip jau minėjau, deimantas buvo suskaldytas ir iš jo pagaminti 9 didesni ir apie 100 mažesnių briliantų.
„Kulinanas I“ masyvus kriaušės formos tobulai nušlifuotas briliantas, sveriantis 530,20 karatų, taip pat žinomas kaip „Didžioji Afrikos žvaigždė“. Tai didžiausia atskelta „Kulinano“ deimanto dalis. Karaliaus Edwardas VII užsakė šį briliantą inkrustuoti į Karališkąjį skeptrą. „Kulinano I“ vertė viršija 400 milijonų dolerių. Abu didieji „Kulinano“ briliantai eksponuojami Tauerio bokšte Londone.

  1. „Auksinis jubiliejus“ (The Golden Jubilee)
Svoris 545,67 karatų (109,134 g)
Didžiausias briliantas pasaulyje – „Auksinis jubiliejus“ sveria 545,67 karatų (vos 15,47 karatų daugiau už „Kulinaną I“). Neapdirbtas akmuo svėrė 755 karatus. Rastas1985 metais Premier kasyklose (Pietų Afrikos Respublika). „Auksinis jubiliejus“ buvo pristatytas Tailando karaliui 1997 metais jo auksiniam jubiliejui – 50-ajai karūnavimo sukakčiai paminėti. Iki tol akmuo buvo žinomas kaip rudasis bevardis. Numanoma „Auksinio jubiliejaus“ vertė 4-12 milijonų dolerių.

Komėntarų nėra.

Palikite komentarą

Sudomins

Apleistos Vietos Arbatos receptai Architektūra Astronomija Augalai Bendra Dizainas Gamta Geografija Grožis ir stilius Grybai Gyvūnai Istorija Išradimai Kavos receptai Kelionės Knygos Kulinarija Londono Olimpinės žaidynės Menas Mistika Moterims Prieskoniai Receptai Rekordai Riebaluose tirpūs vitaminai Sekso horoskopas Skaičiai Suaugusiems Sveikata Topai Transportas Uncategorized Valgomi grybai Vandenyje tirpūs vitaminai Video Vitaminai Vyrams Vyras Įdomios vietos Įvairenybės Žmogus