[L]uksore (Egipto pietuose) vykdomų kasinėjimų metu buvo aptiktos didžiulių statulų liekanos. Pačių statulų aukštis prilygo šiuolaikiniam 4 aukštų pastatui. Mokslininkai mano, kad ši skulptūra kažkada buvo pastatyta prie įėjimo į amenchotepo 111 šventyklą. Pats faraonas
gyveno maždaug prieš 3400 metų.
Amenchotepas III šiuo metu nėra toks žinomas, kaip jo anūkas Tutanchamonas. Pastarasis pagarsėjo tuo, kad jo kapas – vienas iš nedaugelio, išlikusių iki šių dienų. Be to, pasakojama legenda apie tai, kad visus, kas sudrumstė mirusio faraono ramybe, palietė paslaptingas prakeiksmas. Tačiau, sprendžiant pagal reikšmingumą, Amenchotepas III istorijoje yra žymiai svarbesnis, nei jo dar jaunas miręs anūkas. Būtent Amenchotepo III valdymo metais (1387-1348 metai pr.m.e.) Egiptas visapusiškai suklestėjo, jame buvo išvystyta kultūra. Šis faraonas valdė dvi karalystes – Viršutinį ir Žemutinį Egiptą, jo valdžia aprėpė didžiulę teritoriją nuo Nubijos iki Sirijos.
Pats statinys simbolizuoja sausumą, sukurtą pradžių pradžioje, kai užgimė dievybė – pats Amenchotepas III. Šiaurinį įėjimą į laidojimo kompleksą „saugojo” du 13-os metrų aukščio iš spalvoto kvarcito vienodai iškalti kolosai. Būtent vieno jų liekanas ir aptiko archeologai. Tačiau panašu į tai, kad Senovės Egipto architektai apsiskaičiavo – Nilo vanduo paplovė ir sugriovė šventyklos sienas. O 27-ais metais pr.m.e. įvykęs žemės drebėjimas visiškai sugriovė šventyklą.
Pats 18-osios dinastijos 9-asis valdovas save prilygino dievui. Jo garbinimas pasiekė didžiulį mastą. Visame Egipte faraono garbei buvo statomi paminklai ir šventyklos, kurios stebino savo dydžiu ir didingumu. Daugelyje skulptūrų buvo pavaizduoti faraono-dievo veido kontūrai.
Deja, vienas iš didingiausių šio valdovo laikmečio statinių – laidojimo kompleksas – iki mūsų dienų neišliko. Vakariniame Nilo krante Mirusiųjų slėnyje, kur kažkada kompleksas buvo pastatytas, liko tik griuvėsiai. Atrodo, kad kompleksas sugriuvo dėl dviejų priežasčių – potvynio ir žemės drebėjimo. Žemės drebėjimo metu statula nuvirto ant žemės ir suskilo į 7 dalis. Šiuo metu rastos 6 dalys – visos, išskyrus galvą. Tačiau archeologai nepraranda vilties aptikti trūkstamą fragmentą bei aptikti antrąjį kolosą.
Beje, Amenchotepo statulą Egipto tyrinėtojai jau kartą buvo atradę. Egipto Senovės reikalų tarybos direktoriaus Zachi Havaso žodžiais, pirmą kartą statulą dar 1970-ais metais atkasė egiptiečių mokslininkas Liabibas Habači ir vokiečių mokslininkas Gerhardas Heinis. Tačiau dėl kažkokių priežasčių jie statulos nelietė, o su laiku radinys vėl buvo užneštas smėliu. Laidojimo komplekso kasinėjimo darbai buvo pratęsti 1999-ais metais, o prieš keletą mėnesių mokslininkams vėl pavyko aptikti tą pačią statulą. Šį kartą ketinama statulą ne tik iškelti į paviršių, bet ją restauruoti, o po to pastatyti į pirminę vietą – prie Amenchotepo III šventyklos griuvėsių.
Šaltinis: apiemistika.lt
